Kodėl, pasak mokslo, joga mums sukelia ramybės ir laimės jausmą?

Joga – sujungia gilų kvėpavimą, daugybę pratimų ir sąmoningumą. Jogos tikslas yra sukurti harmonijos ir Jūsų ryšio tarp kūno ir sielos pojūtį. Jogos pranašumas yra jos puoselėjama ramybė ir aiškumas. Ir nors kai kurie žmonės šią ramybę priskiria senų laikų praktikos mistikai, mokslas padeda tiksliai nustatyti kokį poveikį joga daro mūsų protui.
Joga mums leidžia jaustis ramiems ir atsipalaidavusiems, nes naudojame kvėpavimo technikas, tokias kaip diafragminis kvėpavimas, dar vadinamas „Ujjayi“ kvėpavimu. Šis kvėpavimas mus išstumia iš simpatinės nervų sistemos ir perkelia mus į parasimpatinę reakciją.
Simpatinė nervų sistema yra autonominės nervų sistemos dalis ir yra atsakinga už tai, kas paprastai vadinama Jūsų reakcija į stresą. Kita autonominės nervų sistemos pusė yra parasimpatinė nervų sistema, kuri skatina virškinimą ir atsipalaidavimą. Moksliniai tyrimai parodė, kad gilus ir diafragminis kvėpavimas, kuris yra praktikuojamas jogoje, gali būti ypač efektyvus, norint kontroliuoti stresą.
Jogos užsiėmimuose yra atliekama daugybė įvairių pratimų. Šie pratimai skatina organizmą gaminti du pagrindinius hormonus, būtinus laimei, sveikatai ir ramybės pojūčiams ugdyti. Hormonas oksitocinas mažina stresą ir pagerina bendrą savijautą. Endorfinai yra dar viena hormonų rūšis, kuri yra išskiriama jogos pagalba. Endorfinai vaidina taip pat svarbų vaidmenį – jie padeda valdyti skausmą ir neigiamas emocijas.
Be to, tyrimai parodė, kad joga padidina hormono melatonino gamybą, kuris, pasak Nacionalinio miego fondo, padeda reguliuoti Jūsų miego ciklą. Taigi, kai žaidžia visi šie trys svarbūs hormonai, nenuostabu, kad joga sukuria vidinės ramybės, laimės ir laisvės jausmą.